nusišiopti

nusišiõpti, -ia, nusìšiopė 1. Slv, Šk, Žvr, Šmk, Erž būti susirūpinusiam, nusiminti, nuliūsti: Kas par rūpestis, kad toks nusišiõpęs? Jrb. Negavęs pinigų, visai nusìšiopė Skr. Yr čia ko nusišiõpt dėl tokių niekų! Vdžg. Jis eina nusišiõpęs, nosį nuleidęs Rg. Nusišiopęs kaip dvarus pardavęs LTR(Grk). 2. Jrb prastai atrodyti, suvargti, nusibaigti: Jis visai nusišiõpęs, vos gali pažint Snt. \ šioptis; nusišiopti